about
[Alhi]: Matas kartais irgi kuria bytus. Šitas pasirodė man superinis, todėl bendru sutarimu nusprendėm padaryti gabalą ant jo. Tuo laikotarpiu labai daug tūsinausi, kartais ne tik savaitgaliai, bet ir darbo dienos baigdavosi paryčiais. O sekanti diena nuolat buvo tarsi pradingusi. Apie tokią apdujusio žmogaus savijautą ir yra šis gabalas.
[Mato nesiMato]: Jei ne Albertas, kuris mane visąlaik palaikė, kuriant tiek dainos muziką, tiek koncepciją, šios dainos nebūtų. Ačiū jam.
[Gazas]: Netikėtas dainos kūrybinis procesas davė savo vaisius. Matas pakūrė originalų bytuką, kas mane atvirai išsireikšiu "pritaškė".Chebra porą mėnesių mane travino, kad pakurčiau tekstą šitam kūrinėliui. Guma tempėsi, nieko naujo neprigimdęs, nusprendžiau tik priedainyje pasivaidelent ir taip palikt pėdsaką šitam take. Mane patį iki šiolei stebina šitos dainos išbaigtumas, turiu omeny - nei pridėsi čia ką, nei atimsi kažką. Pats asmeniškai mažiausiai prie jos prisidėjau, bet kažkodėl ji patapo tokia artima ir svarbi mano pačio vidiniam pasauliui.
lyrics
[Alhi]: Po darbo kaip po tūso, po tūso kaip po darbo, man rašo iš ryto ir skambina, varginas veltui. Turėčiau virvę vietoj čia ir pakarčiau, bet tau pasisekė, nes tingiu keltis paprasčiausiai, telefono vibracija, kaip į smilkinius grąžtai, batarkė niekad nesėda, lyg tyčia kai aš išsidarkęs. Striukės kapišone, tu pats geriausias kibiras, meldžiuos tau atsiklaupęs, priimki skrandžio turinį. Aštuntą valandą lygiai miestas bunda po truputį, nervingai skaičiuoju raudonus šviesoforo signalus, aš neklausiu taksisto, kaip jam sekasi darbas, manęs nedomina kainos už kilometrą, kai čia pat galas. Aplinkui zuju moksleiviai, kažkur tai verda kava, o mane jaudina tik tai kova plyštančia mano galva. Rūkymas žudo, sakyčiau žudo skambučiai ryte, kai nežinai, ką daryt: juoktis ar verkt, keltis ar vemt, pakelt ragelį ar į sieną, kaip kuvaldą mest, kai gaunu klausimus tokius kaip, kad.. Ar nenorėčiau pasikeisti mobiliojo ryšio? Ar su troleibusu ar mašina namo grįšiu? Atsakyt į tyrimą apie savo draudimo teikėją ir panašaus man ryte nesuprantamo vėjo!
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta.
[Mato nesiMato]: Nebežadinkit manęs skambučiais, nes vis vieną nepabusiu, aš po vakar gero tūso noriu visiškos ramybės. Susigerti visą tylą, kad nuodai nuleistų garą, O ši para įgautų atspalvį neblogą. Esu beprotis kartais, kai atrodo, kad rytojaus neturiu daugiau ir kad mirtį prisišaukti užtektų vieno žodžio, todėl skubu iš karto bėgt nuo dabarties, kiek snarglies yra. Ranka sudaužo stiklą, o šukės drasko akį, verkt galėčiau drąsiai, bet man visai nerūpi, esu kitoj realybės pusėje, kur laikas mėtosi kažkur šalia, kur nebėra jėgų nei valgyt, gerti eiti į pasaulio centrą. Laimė tai, o gal tik laikina apgaulė? Sugrįžti į pasaulį, kada pilve pas mamą vis dar augau, be skausmo, kartu saugumo jausmas, kai dar esi naivus, o ne sugadintas.
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta,
Tai mūsų ramybė, tai mūsų savijauta.
credits
from
4 keliai,
released June 5, 2013
Mato nesiMato: muzika, tekstas, vokalas;
Alhi: tekstas, vokalas, aranžuotė;
Gazas: vokalas;
Gabalas keptas: 2012-2013 m.
license
all rights reserved
